Tikriausiai Jums nereikia aiškinti ką lietuviams reiškia Joninės. Senovėje šios šventės išvakarėse moterys kupoliaudavo – rinkdavo vaistinius augalus, virdavo iš jų arbatas, kišdavo tas žoleles namų ir tvartų palubėse, taip bandydamos apsaugoti namus nuo nelaimių. Mūsų dienomis apsaugai naudojamos kur kas modernesnės priemonės: vaizdo kameros, signalizacija, dūmų detektoriai. Jaunos netekėjusios merginos pindavo vainikus, jais puošdavo galvas ir spėdavo iš jų savo ateitį. Nelikdavo šios šventės metu nuskriausti ir ūkininkai. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. Todėl atsižvelgiant į gilias tautos tradicijas, piliečius su ilgais ploščiais slampinėjančius po parkus ir tykojančius moterų galima vadinti naujaisiais ūkininkais. Laužas irgi turėjo savo reikšmę šventės metu. Buvo tikima, kad ant kalvos sukrautas laužas turi kuo toliau apšviesti laukus, kad rudenį būtų kuo didesnis derlius. Taip istorijoje atsirasdavo įrašai apie sudegintas bažnyčias. Nes juk ir šiais laikais kilnūs valstiečių tikslai pateisina visas priemones.
Dar prieš važiuojant į Lenkiją apsipirkt (pasiruošt didžiausiai vasaros šventei), reikėjo susitvarkyti kelis nebaigtus reikaliukus. Taip mes atsidūrėme naftininkų ir Romo Dambrausko mieste Mažeikiuose. Atvykstant nuo autostrados miestas pasitiko savo vandenlenčių parku.
Jame speciali kabelių sistema (atstojanti vandens katerį) traukia žmogų stovintį ant vandens slidžių ir banglentės hibrido – vandenlentės. Pramoga puikiai tinka tiek nuobodžiaujantiems banglentininkams, kaituotojams ar snieglentininkams, tiek visiems kitiems nutrūktgalviams, mėgstantiems adrenaliną, vandens purslus ir šlapias kelnaites. Bet kaip jau turbūt supratote, mūsų kelionės tikslas buvo kitas. Vykome gelbėti nuo papildomo pečkurio etato dar vienos Lietuvos šeimos. Dujų generacinis katilas Atmos tam neprieštaravo. Siekdami atpratinti šeimininkus nuo žalingo įpročio kvėpuoti dūmais ir smalkėmis, prie degiklio valdymo bloko prijungėme katilo ištraukimo ventiliatorių. Keista, kad tokia mūsų veikla dar nebuvo svarstoma seimo kultūros komitete. Nes visai tikėtina, kad daugiau laisvo laiko turintis ir nuo smalkių neapsvaigęs žmogus, aplankys daugiau parodų, muziejų, teatrų, koncertų ir Naisių. Taigi išvykome namo išvadavę šeimininkus nuo šildymo rūpesčių ir pakėlę Mažeikių kultūrą bei sveiką gyvenseną į kitą, iki tol neregėtą lygį.