BioFlame Likėnų kurorte

Nors iki tikrojo darbymečio dar toli, tačiau mes ir vasaros metu vis dažniau leidžiamės į darbines keliones po Lietuvą, kurių įspūdžiais dalinamės su savo draugais, klientais ir šiaip krašto istorijai ir pažinimui neabejingais žmonėmis. Vos išgirdus apie naują išvykos tikslą pirmiausiai prieš akis iškilo dar tarybiniais metais namuose retkarčiais matytas stiklinis mineralinio vandens butelis su Likėnų etikete. Retai jis buvo perkamas dėl savo specifinio skonio ir kvapo (ir tik tada, kai kitokio parduotuvėje tiesiog nebebūdavo). Dėl apylinkėse trykštančių sieringų šaltinių, nuo kurių sklido supuvusių kiaušinių kvapas, kaimas ir vietinis dvaras senovėje buvo vadinamas Smardone arba Lukėnais. Vanduo netiko maisto gaminimui, ar arbatos ruošimui (išskyrus duonos kepimą), tačiau vietos gyventojai juo mazgojo akis, mirkė jame skaudančias rankas ir kojas. 1890 metais nuo Telšių kilęs tuometinis Biržų gydytojas Liudvikas Chodakauskas Rygoje atlikęs Smardonės šaltinio vandens tyrimus Likėnų dvaro teritorijoje įkūrė kurortą. Deja jau kitais metais (kaip manoma dėl konkurencijos) gydyklos pastatas buvo padegtas ir kurortas nutraukė savo veiklą. Tačiau šis Lietuvos šviesuolis buvo iš tų žmonių, kurie uždarius duris – lipa per langą. Galbūt todėl 1906 m. jis įkūrė ir iki 1912 m. vadovavo Biržų savanoriškai ugniagesių draugijai. Likimas myli stipriuosius. 1938 metais jau kito Biržų ligoninės vyr. gydytojo Jokūbo Mikelėno iniciatyva kurortas atkurtas ir jame be mineralinio vandens pradėtos naudoti vietoje išgaunamo dumblo-purvo vonios. Taigi miestelio istorija išties spalvinga, nors po Antro Pasaulinio karo kaip ir visoje Lietuvoje vyraujanti spalva tapo pilka su 50-čia rausvų atspalvių. 1964 m. iš 432,5 m. gylio gręžinio buvo pradėtas išgauti natrio, kalcio ir magnio chloridinis, sulfatinis mineralinis vanduo, kuris pavadintas „Likėnai" (tas pats kurį matydavau namuose) ir skiriamas gerti, gydant virškinimo organų – skrandžio, kepenų, tulžies takų ligas. 1969 metais kurorto parke pastatyta geriamo vandens biuvetė - statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas savaime (be jokių siurblių) trykštantis mineralinis vanduo. 2013 metais biuvetė kapitališkai suremontuota ir prikelta naujam gyvenimui. Taip pat sutvarkytas parko aplinka, prie šaltinio vedančiam keliukui apšviesti įrengti meniški žibintai. Ar gali tokioje rekreacinėje aplinkoje gyventi pikti ir viskuo nepatenkinti žmonės ? Baikit, nemanau. Montuojant Likėnuose pirmąjį granulinį BioFlame degiklį į savadarbį kieto kuro katilą susidarė įspūdis, kad mes kaip montuotojai čia nelabai ir reikalingi – šeimininkas ne tik siūlėsi padėti atnešt granulių talpą, palaikyti tvirtinamą kuro transporterį, bet ir traukdamas iš rankų įrankius primygtinai reikalavo kad mes kaip tikrame kurorte pailsėtume, išgertume kavos, kol jis pats viską padarys. Kompromisą radome. Darbus atlikome mes. Tiesa kavos, sumuštinių ir saldumynų išvengti nepavyko. Beja visą laiką mus iš šono stebėjusi smalsi šviesiaplaukė mergaičiukė prieš išvažiuojant į saują įspraudė ankštį pačios išgliaudytų žirnių…
Biržų kraštas turi ne tik savo istoriją, bet ir ateitį !