Apie granules ir jų kokybę.

Granulių gamybai naudojamos perdirbtos medienos pjuvenos, skiedros, kurios suspaudžiamos aukštu slėgiu. Presavimo metu paprastai nenaudojami jokie papildomi rišikliai, klijų vaidmenį atlieka ligninas, medžiaga esanti medienoje. Lapuočio medienoje lignino yra per mažai, kad būtų galima iš jo pjuvenų suspausti granules, todėl dedama arba rišiklių, arba spygliuočio pjuvenų. Kurui naudojamos granulės turi būti sausos, be priemaišų, kietos, netrupančios, be svetimkūnių ir drožlių nuobirų. Jas reikia laikyti sausoje patalpoje, kad negautų tiesioginės drėgmės. Geriausios yra šviesiosios, natūralios medienos spalvos granulės. Po jų sudeginimo lieka mažiausiai pelenų (šlakų), nes jos pagamintos iš švarios bežievės išdžiovintos medienos. Smėlio spalvos ir rudo atspalvio granulės gali būti tokios pat geros kaip šviesiosios. Tokia jų spalva gali būti todėl, kad jos gaminamos iš drėgnų pjuvenų, kurios prieš granuliavimo procesą yra specialiai džiovinamos, dėl to mediena įgauna tamsesnį atspalvį. Tačiau, kuo granulės tamsesnės ir pilkesnės, tuo didesnė rizika, kad jos turi didesnį nedegančių medžiagų (mineralų, smėlio) kiekį, kuris degimo metu virsta šlaku ir lieka degiklio pakuroje, taigi šią teks dažniau valyti. Tokios granulės paprastai būna pagamintos iš nenužievintos medienos, kurioje, medžiui augant, jį velkant ir apdorojant, susikaupia daug žemių ir kitokių šiukšlių. Granulių diametras degimui didesnės įtakos neturi. Jeigu populiariausios 6 ir 8 mm granulės pagamintos iš tos pačios žaliavos, tai tiek jų kaloringumas, tiek peleningumas ar drėgmė bus tokie patys. Gali skirtis tik kuro padavimo našumas, dėl ko tikslesniuose, jautresniuose prietaisuose gali tekt nežymiai pakeisti kuro padavimo parametrus. Granulių kaina priklauso nuo sezoniškumo. Prasidėjus šildymo sezonui ji visada pakyla, gegužės-birželio mėnesiais granulių kaina būna mažiausia.

Apie kuro sąnaudas.

Kuro sąnaudos šildymui, pirmiausiai priklauso nuo šildomo pastato dydžio ir jo šiluminės varžos (energetinės klasės). Kuo namas šiltesnis, tuo sąnaudos mažesnės. Antra pagal svarba šiluminių nuostolių dedamoji yra šildymo katilo nuostoliai. Jeigu katilas nesurenka degiklio gaminamos šilumos (yra per mažos galios, užsinešę katilo šilumokaičiai, per didelė kamino trauka) degiklis siekdamas užtikrinti reikiamą temperatūra sudegins daugiau granulių. Taip pat nereikia nuvertinti ir tokių individualių faktorių kaip karšto buitinio vandens suvartojimas, centrinės šildymo sistemos išpildymas (akumuliacinės talpos, cirkuliaciniai siurbliai, ladomatai, vožtuvai, termorelės ir t.t.) ar kambario temperatūra, kurią vartotojas laiko komfortabilia. Degiklis dirba, gamina tiek šilumos, kiek tuo metu prašo šildymo sistema. Pasiekus užduotą kambario arba katilo temperatūrą, degiklis mažinasi galingumą, pereina į budėjimą ir visai išsijungia. Taip pat degiklio darbą galima reguliuoti ir nustatant jam darbo laiką. Statistiškai 150 kv. m. vidutiniškai apšiltintam namui šildymo sezonui (kartu su buitinio karšto vandens ruošimu) reikia apie 5 tonų granulių.

Apie degiklio saugumą.

BioFlame degiklyje kuras paduodamas dviejų sraigtų sistema. Išorinis kuro padavimo sraigtas kelia ir dozuoja granules iš kuro talpos (bunkerio) ir per lanksčią žarną šios subyra į degiklį. Vidinis sraigtas stumia granules tolyn tuo pačiu kontroliuodamas ir užtikrindamas granulių degimą ne pačiame degiklyje, o jo degimo kameroje sumontuotoje katile. Atbulinio degimo atveju, užstrigus vidiniam sraigtui, sumažėjus kamino traukai - lanksti žarna tarnauja kaip kuro kelią į bunkerį nutraukianti grandis. Termojutiklis pastoviai matuoja katilo temperatūrą ir neleidžia degikliui užvirinti katile esančio vandens, tuo pačiu neleidžia pradėti degiklio darbo jei temperatūra yra neigiama (šildymo sistema galimai yra užšalusi). Fotojutiklis be perstojo matuoja liepsnos ryškumą (didumą) ir neledžia kuro transporteriui “aklai” tiekti kurą nedegančiam degikliui. Degiklyje esančiame vamzdyje virš vidinio sraigto sumontuotas termokontaktas, kuris matuoja iš katilo į išorinį kuro transporterį grįžtančią šilumą ir saugoja degiklį nuo atbulinio degimo (reiškinys dažnai pasitaikantis dujų generaciniuose katiluose). Papildomai galima sumontuoti dūmų temperatūros jutiklį, perspėjantį apie katilo šilumokaičių užsinešimą ir padidėjusi šilumos atidavimą į aplinką. Nutrūkus elektros tiekimui degiklis kartu su cirkuliaciniais siurbliais išsijungia (ventiliatorius nebepučia oro, sraigtas nebetiekia granulių), o pakuroje esanti saujelė kuro (net ir degdama toliau) nebeužkelia katilo vandens temperatūros iki pavojingos ribos. Elektros tiekimui atsinaujinus, degiklis grįžta prie jam iškeltų užduočių (jeigu būna užgesęs – užsikuria) ir dirba toliau.

Apie kuro talpas (bunkerius).

Specialių reikalavimų buitinėms granulių talpoms nėra (nereikia jų maišyti su granulių talpyklomis, kuriose granulės sandėliuojamos). Tai gali būti tiek sukalta medinė dėžė, tiek plastmasinė ar metalinė statinė, tiek specialiai suvirinta talpa, iš kurios degiklis kuro padavimo sraigtu ima granules, reikalingas degiklio darbui. Kuo didesnė granulių talpa, tuo rečiau ją reikia pildyti. Rekomenduojama pasirinkti tokią talpą, kurioje kuro užtektų bent 3 šaltom žiemos parom. Būtina užtikrinti, kad į bunkerį (kuro talpą) nepatektų jokių pašalinių daiktų, kurie gali sugadinti degiklį, kuro padavimo sraigtą, ar kaip kitaip paveikti jų darbą. Granulės yra hidroskopiškos, o tai reiškia, kad jos greitai absorbuoja vandenį, tuo pačiu praranda savo formą ir sulimpa į gniužulą. Tokių didelio kiekio drėgmės pažeistų granulių nebegalima naudoti kurui ir jos turi būti kuo greičiau pašalinamos kol neišdžiūsta ir nesukietėja. Dar vienas negatyvus faktorius yra smulkiosios suirusiu granulių dalelės bei dulkės. Jos kaupiasi apatinėje talpos dalyje ir gali neleisti sveikoms granulėms patekti į kuro padavimo sraigtą, o taip pat kelti problemų granulių padavimui į degiklį. Rekomenduojama 2 kartus per šildymo sezoną ištuštinti talpas ir tuo pačiu pašalinti jose susikaupusias dulkes. Pačios granulės yra linkę kauptis talpos pakraščiuose, “išsigraužti šulinį”, todėl dalies jų sraigtas be pašalinės pagalbos nesugebės pasiimti. Vadinasi mažėjant granulių kiekiui talpoje didėja tikimybė sutrikti degiklio darbui dėl kuro nepakankamumo. Kad būtų patogiau užpildyti aukštesnius bunkerius, šalia jų įrengiamos pakopos, laiptukai ar kopetėlės.